Išgirdus frazę „automobilio autopilotas“, nedaug apie šį technologinį išradimą žinantys žmonės gali užsisvajoti apie transporto priemonėje paslėptą robotą, galintį ir vairą pasukti tiksliai pagal kelio vingį, ir kliūtį apvažiuoti, ir, esant reikalui, pažadinti miegantį vairuotoją. Šiuolaikiniai pasiekimai leidžia autopilotų sistemoms priartėti prie minėtų patogumų (pavyzdžiui, padeda išlaikyti atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio), bet tokie prietaisai yra gana didelė retenybė. Labiausiai paplitę yra įrenginiai, kuriuos kitaip galima pavadinti greičio reguliatoriais. Būtent apie tokius įtaisus ir bus kalbama šioje apžvalgoje.
Kaip tai veikia?
Minėta greičio reguliavimo funkcija autopilotuose dažnai gali būti išskiriama į dvi dalis: pagrindinė yra pats autopilotas – greičio pastovumo palaikymas, o papildoma, įtraukiama tarp kai kurių sistemų funkcinių galimybių, – maksimalaus greičio ribojimas. Pirmoji funkcija yra pavargusių vairuotojų pagalbininkė. Vairuojant galima visiškai atpalaiduoti kojas ir rūpintis tik vairo sukiojimu. Žinoma, ši funkcija didžiausią reikšmę įgyja važiuojant greitkeliais, savo ruožtu judriose gatvėse tempo pastovumo palaikymas nėra toks aktualus. Kitaip yra su greičio viršijimo ribotuvu, kuris nepatekti pareigūnų ir radarų nemalonėn padės tiek miesto keliuose, tiek magistralėse.
Taupymo priemonė
Kalbant apie autopilotus, nuolat pabrėžiamas pakankamai ženklus poveikis kuro sunaudojimo dinamikai. Degalų eikvojimas tiesiogiai susijęs su pristabdymais ir pagreitėjimais. Kitaip tariant, versi geičio lygį trukčioti – spartinsi kuro naudojimą. Taigi išvada yra pakankamai akivaizdi – kadangi patartina išlaikyti automobilio judėjimo greitį kuo tolygesnį, arba artimesnį vidutiniam, tai prietaisas, vykdantis būtent šią funkciją, sutaupyti tikrai padės. Kalbant konkrečiau, autopiloto pagalba sutaupomų degalų kiekis gali būti įvertintas 5-10 %. Visgi tai nereiškia tobulo taupumo užtikrinimo. Automobiliai turi skirtingus kuro sunaudojimo optimalumo pikus, kas sufleruoja, kad mažesnis greitis nėra lygus mažesniam degalų eikvojimui. Dažnai geriausi taupumo rodikliai pasiekiami važiuojant apie 90 km per valandą greičiu. Po šios atžymos degalų sunaudojimo efektyvumas ima sparčiai kristi, bet iki jos ekonomiškumas taip pat yra kiek mažesnis. Jei autopilotas bus nustatytas ties mažesniu nei optimalus greičiu, sistema bandys grąžinti vairuotoją prie tos atžymos, net jeigu sąlygos leistų šiek tiek paspartinti tempą ir taip sutaupyti dar daugiau kuro.
Įrengimas
Kaip ir bet kuris save gerbiantis šiuolaikinis automobiliui skirtas įtaisas, autopilotas yra suderinamas su CAN protokolu, prie kurio prisijungia ir gauna duomenis apie greitį. Senesnėms transporto priemonėms, kurių savininkai neturi / negali sukti galvos dėl jokių kompiuterių magistralių, autopilotas taip pat nėra nepasiekiama svajonė. Esant šiam variantui, technologija valdoma droseliniu būdu. Bet kuriuo atveju autopilotas yra nesunkiai integruojamas ir nereikalauja specialaus mechaninio poveikio automobiliui.
Valdymas
Pagrindinis autopiloto valdymo įrankis yra prie vairo tvirtinama papildoma rankenėlė. Ši svirtelė, pastumiama į skirtingas pozicijas, sistemai siunčia nurodymą atlikti tam tikrą funkciją. Galima nustatyti kelis pasirenkamus greičius (pavyzdžiui, leidžiamus skirtingoms vietovėms ar kelio dangoms), kuriuos vėliau paprasta pasirinkti, arba prisiminti paskutinį naudotą dydį. Norint užprogramuoti neįprastą greičio lygį, tai daroma lenkiant svirtelę aukštyn ar žemyn. Taip pat galima operatyviai sulėtinti arba pagreitinti automobilį.
Norint atsisakyti autopiloto kontrolės, tai gali būti padaroma arba rankenėlės pastūmimu, arba primenant sistemai, kas automobilyje yra šeimininkas, paspaudžiant akseleratoriaus arba stabdžio pedalą. Toks paprastas sistemos išjungimas gali būti svarbus iškilus nenumatytai ekstremaliai situacijai kelyje, kuomet būtinybės atlikti papildomus veiksmus norint perimti visišką automobilio kontrolę nebuvimas gali tapti lemtingu.
Nepamiršti būti saugiems
Naudojant autopilotą, itin svarbu nuolat sau priminti apie saugumą. Visuomet reikia atsižvelgti tiek į vietovę, kurioje vairuojama, tiek į oro sąlygas. Akivaizdu, kad judrios miestų gatvės ar vingiuoti keliai nėra tinkamos aplinkos greičio pastovumo palaikymui. Taip pat vengtinos ir slidžios dangos, kuriomis važiuojant patartina mažinti greitį. Dėl šios priežasties autopiloto panaudojimas šaltuoju metų periodu gerokai sumažėja. Galiausiai, neigiamos įtakos gali turėti ir pagrindiniu privalumu laikomas aspektas – galimybė vairuotojui labiau atsipalaiduoti vairuojant. Tas atsipalaidavimas, esant nuovargio būsenoje, gali sąlygoti ženklų budrumo praradimą, kas turės pasekmių dėmesio į kelią išlaikymui. Visgi, nuolat apmąstant įmanomus pavojus ir vykdant vidinę kontrolę, autopilotas turėtų tapti mylimu pagalbininku kelyje.